"Mes žinom", - sako tie kurie net nežino
Pasakas kuria dėl kurimo
Mano jie dievai šio likimo
Pamiršo, dėl pinigų visai pamišo
Vėl karas tiek aukų pakišo
O maras tų tinklų nedingo
Narkotikai, priklausomybė, fotikai
Apatija, nežmoniškai užkniso fonų pokyčiai
Alkoholikai tie smurto protarpiai, gamtos niokojimai
Tie melo aviliai - visa tai blogio židiniai
Židiniai skleidžia dūmus. Uždusai? Ar bandei? Gesinai?
Savo sąmonę valdei? Tykiuos lengvai prarijai
Raudona, mėlyną rinkais? Ar sunkiai tiesą priėmiai? Ar vis toliau tik sapnavai?
Visi turi valios iki galios
Besaikingumas valdo, kai jų marios
Ir ne karas čia, o maras, bet
Ne tas kur žudo, tas kur pešasi su protu net
Startas yra, nebestabdysiu, ne niekada
Nepasiklysiu, nes nėra už ką. Svajonę matysiu, jos kelias prieš pat
Matos iškart pozityvi pusė, jos kredo T.A.I.K.A
Dzeuso jėga, Sizifo našta. Pakilti virš kalno padės man drąsa
Keista, bet tikra, užgrūdinta darbo, lyg kalvio ranka!
Keista, bet tikra, manoji realybė nėra tokia lengva
Maža, bet laisva, atspėk vienas žodis, trys spalvos gamta!
Kas dirba netingsta, kas saugoti gimsta tam pieno puta!
Visi nepataiko, visi neiškarto
Kiekvienas pamato, kad bandymas stato arčiau vis link taško
Sėkmės kartai prašo, Sėkmė kartais sako
"Pasitarsiu su Karmą, jei bus jai per maža nebus jokio "prašom"
Na ir gerai, nereik Sėkmės, tai pramanai
Tai kam sakai "pasisekė", nors nežinai?
Galvok kitaip, būk išskirtinis visalaik
Tau atsivers pasaulis sapne matytas, gyvensi savaip