Niekad nebuvau, niekad nesakiau
Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau
Nieko nejaučiau
Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau
Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau
Niekad neradau
Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau
Klaidą padariau net nesuvokiau
Kai galva pilna buvo sutvarkiau
Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas
Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną
Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų
Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų
Mes visi po vienu stogu
Jei lyja, laša, taisome skyles su protu
Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų
Kad sužinotų - stiprūs mes
Plane to nebuvo. Monetos užgriuvo
Pradžia iš godumo. Planeta sugriuvo
Griuvo, griuvo, kol nebeliko šventumo
Religija nauja malonumo
Įgyja greičio kaip paklusnumo
Kursto, žudo. Silpnus pakeleivius parklupdo
Jie meldžias dėl trupinio aukso
Jiems tenka pamiršt, kad išalko
Greitai nebeliks mum vietos
12 metų ir nepakeisim nieko
Iš lėto? Staigiai? Nieks neklausinės to
Ims ir pakeis gamta į savo būdą miesto
Nes dėsto mums likimą pinigai
Apribodamas save tu puikiai tą matai
Aišku ne visiems, juk tik godiems tokie laikai
Kai popierius vertesnis už gyvybę visalaik
"Ar tikrai?", "Taip manai?"
Kaip kyla tokie klausimai?
Nežinai? Nematei?
Kaip kyla pastoviai gaisrai, nuo vėliau amžinai
Tu tą puikiai žinai
Bet manai: "svarbiau gauti gerai"
Nė skatiko nenusipelnei
Tavo ego man reiškia mažai, net mažiau nei mąstei
Kai sprendimus darei
Ego - egoisto kredo
Nuo vendigo nepabėgo, dingo pelenais iš vietos
O gal iš gėdos? Nepakėlė, neištvėrė. Kaltas niekas
Skina laurus, ima kalnus, tik ne kaulus jie nesaldūs
Nuo godumo tampa kartūs
Jeigu karas, jeigu maras, bėga, slepias po žeme
Nemirtingiesiems kaip netapus?
Tykiuosi klausydamas atpažinai godumą ir to pasekmes dabar žinai
Ir negyvensi vien dėl skaičiaus, nešvaistysi veltui laiko
Įsitikinai dabar tikrai, kad
Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas
Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną
Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų
Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų
Mes visi po vienu stogu
Jei lyja, laša, taisome skyles su protu
Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų
Kad sužinotų - stiprūs mes
Niekad nebuvau, niekad nesakiau
Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau
Nieko nejaučiau
Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau
Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau
Niekad neradau
Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau
Klaidą padariau net nesuvokiau
Kai galva pilna buvo sutvarkiau
AlfaBetas - Stipriems Ir Godiems Lyrics
AlfaBetas - Stipriems Ir Godiems Lyrics
We currently do not have these lyrics.
If you would like to submit them, please use the form below.
We currently do not have these lyrics.
If you would like to submit them, please use the form below.
Niekad nebuvau, niekad nesakiau
Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau
Nieko nejaučiau
Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau
Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau
Niekad neradau
Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau
Klaidą padariau net nesuvokiau
Kai galva pilna buvo sutvarkiau
Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas
Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną
Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų
Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų
Mes visi po vienu stogu
Jei lyja, laša, taisome skyles su protu
Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų
Kad sužinotų - stiprūs mes
Plane to nebuvo. Monetos užgriuvo
Pradžia iš godumo. Planeta sugriuvo
Griuvo, griuvo, kol nebeliko šventumo
Religija nauja malonumo
Įgyja greičio kaip paklusnumo
Kursto, žudo. Silpnus pakeleivius parklupdo
Jie meldžias dėl trupinio aukso
Jiems tenka pamiršt, kad išalko
Greitai nebeliks mum vietos
12 metų ir nepakeisim nieko
Iš lėto? Staigiai? Nieks neklausinės to
Ims ir pakeis gamta į savo būdą miesto
Nes dėsto mums likimą pinigai
Apribodamas save tu puikiai tą matai
Aišku ne visiems, juk tik godiems tokie laikai
Kai popierius vertesnis už gyvybę visalaik
"Ar tikrai?", "Taip manai?"
Kaip kyla tokie klausimai?
Nežinai? Nematei?
Kaip kyla pastoviai gaisrai, nuo vėliau amžinai
Tu tą puikiai žinai
Bet manai: "svarbiau gauti gerai"
Nė skatiko nenusipelnei
Tavo ego man reiškia mažai, net mažiau nei mąstei
Kai sprendimus darei
Ego - egoisto kredo
Nuo vendigo nepabėgo, dingo pelenais iš vietos
O gal iš gėdos? Nepakėlė, neištvėrė. Kaltas niekas
Skina laurus, ima kalnus, tik ne kaulus jie nesaldūs
Nuo godumo tampa kartūs
Jeigu karas, jeigu maras, bėga, slepias po žeme
Nemirtingiesiems kaip netapus?
Tykiuosi klausydamas atpažinai godumą ir to pasekmes dabar žinai
Ir negyvensi vien dėl skaičiaus, nešvaistysi veltui laiko
Įsitikinai dabar tikrai, kad
Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas
Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną
Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų
Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų
Mes visi po vienu stogu
Jei lyja, laša, taisome skyles su protu
Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų
Kad sužinotų - stiprūs mes
Niekad nebuvau, niekad nesakiau
Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau
Nieko nejaučiau
Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau
Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau
Niekad neradau
Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau
Klaidą padariau net nesuvokiau
Kai galva pilna buvo sutvarkiau
Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau
Nieko nejaučiau
Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau
Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau
Niekad neradau
Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau
Klaidą padariau net nesuvokiau
Kai galva pilna buvo sutvarkiau
Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas
Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną
Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų
Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų
Mes visi po vienu stogu
Jei lyja, laša, taisome skyles su protu
Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų
Kad sužinotų - stiprūs mes
Plane to nebuvo. Monetos užgriuvo
Pradžia iš godumo. Planeta sugriuvo
Griuvo, griuvo, kol nebeliko šventumo
Religija nauja malonumo
Įgyja greičio kaip paklusnumo
Kursto, žudo. Silpnus pakeleivius parklupdo
Jie meldžias dėl trupinio aukso
Jiems tenka pamiršt, kad išalko
Greitai nebeliks mum vietos
12 metų ir nepakeisim nieko
Iš lėto? Staigiai? Nieks neklausinės to
Ims ir pakeis gamta į savo būdą miesto
Nes dėsto mums likimą pinigai
Apribodamas save tu puikiai tą matai
Aišku ne visiems, juk tik godiems tokie laikai
Kai popierius vertesnis už gyvybę visalaik
"Ar tikrai?", "Taip manai?"
Kaip kyla tokie klausimai?
Nežinai? Nematei?
Kaip kyla pastoviai gaisrai, nuo vėliau amžinai
Tu tą puikiai žinai
Bet manai: "svarbiau gauti gerai"
Nė skatiko nenusipelnei
Tavo ego man reiškia mažai, net mažiau nei mąstei
Kai sprendimus darei
Ego - egoisto kredo
Nuo vendigo nepabėgo, dingo pelenais iš vietos
O gal iš gėdos? Nepakėlė, neištvėrė. Kaltas niekas
Skina laurus, ima kalnus, tik ne kaulus jie nesaldūs
Nuo godumo tampa kartūs
Jeigu karas, jeigu maras, bėga, slepias po žeme
Nemirtingiesiems kaip netapus?
Tykiuosi klausydamas atpažinai godumą ir to pasekmes dabar žinai
Ir negyvensi vien dėl skaičiaus, nešvaistysi veltui laiko
Įsitikinai dabar tikrai, kad
Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas
Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną
Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų
Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų
Mes visi po vienu stogu
Jei lyja, laša, taisome skyles su protu
Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų
Kad sužinotų - stiprūs mes
Niekad nebuvau, niekad nesakiau
Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau
Nieko nejaučiau
Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau
Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau
Niekad neradau
Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau
Klaidą padariau net nesuvokiau
Kai galva pilna buvo sutvarkiau
Writer: Aroldas Brazdžionis
Copyright: Lyrics © O/B/O DistroKid
Copyright: Lyrics © O/B/O DistroKid