pirmadienÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂá anksti ryte
aÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂð netikÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂëtai pabudau
ar dar kas nors pabudo
ÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂðiam mieste
pati tamsiausia valanda
prieÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂð tai kai tuoj nuÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂðvis auÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂðra
prieÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂð tai kaip aÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂð
paÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂþadinsiu tave
tamsiausia valanda
paÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂèiam nakties gale
akimirka trumpa
didinga ir kvaila
paklydÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂæ tankiame miÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂðke
mes baigiame tikÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂët sÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂëkme
kai tie kurie iÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂðgelbÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂës mus jau ÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂÃÂèia
mes nebetenkame vilties
uzmetytam audros laive
kaip tik tada kai krantas jau salia
pirmadieni anksti ryte
as taip ir nebeuzmigau
sviesa lange jau paliete akis
artejo dar viena diena
pilna paklydusiu minciu
jas atnese
praejusi naktis