að pasiklydau tarp veidø
keistai daþytø svetimø
o byrantis sm묩s delnuose
ar tai dekoracija ar ne
kod묠popieriniai þiedai tikresni
uþ tikrus
kod묠nupaiðyti veidai gyvesni
uþ gyvus
tiktai þvakiø ðviesoje
savo veidࠡð randu
kaip uþdegti tas ðviesas
kurios degtø visada
að savo paslaptᠴuriu
að pasisl밦s tarp þmoniø
juk jei atsiversiu kaip lietus
kitø akyse vis tiek tai kauk렢us
m뮵lio virpan詯j ðviesoj
að jûros ilgesᠧirdþiu
berib력rdv렭aþam kambary
viliojantys toliai paties sukurti
Rytis ið Maþeikiø