Obtest - Anapus Nemuno (1283) Lyrics

Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur PrÅ«sų giminės
Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim,
Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba
Ir Notanga sukilimais šlavė vokiečių pilis.
Penkiasdešimt metų kovės narsiai, nenurimo
Karo bÅ«gnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai,
Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim
Išdegint tai, kas svetima, į pelenus paverst.

PrÅ«sus ir Jotvingius, Kuršius, Sėlius ir Žiemgalius
Lietuva priglaust suspėjo, ginklą galinčius laikyt,
Geležinės valdė rankos, kautis troško ir atkeršyt,
Už tėvų mirtis krikščionims galą padaryt.
Niekšai, jÅ«s svajojat eit toliau, anapus Nemuno,
Ir žemę Lietuvos grėsmingais kryžiais nusmaigstyt,
Mes vergaut nepratę, mÅ«sų laisvė - tai kova,
Mes visi numirsime mÅ«šyje laisvi.

Pralaimi tie, kurie nebetiki,
Nustoja plakt širdis, įpuolusi į neviltį.
Sudėt ginklus - pasmerkt gyvenimą,
Iškeisti laisvę į beviltišką vergavimą.
Kas drįsta pult į priešÅ³ begalę,
Suklupęs kumštyje suspaudžia savo pergalę.
Visai arti, anapus Nemuno,
Laukt pasiruošę dieną naktį priešo svetimo.

Ryt sudrebės dangus, prapliups lietum, pažadins vėjus,
SÅ«kuriais audra pakils ir juodu vandeniu patvins,
Nemunas galingas siena stos ir nei vienas išpera
Nė kojos kelti Lietuvon nedrįs.
Matos iš toli grėsmė, dangus ugnim kraujuoja,
Kitame krante jau girdis atžygiuojantys bÅ«riai,
Rytą jÅ«s vaitosit, jeigu Nemuną įveiksit,
Ir gailėsitės, kad jÅ«sų dievas siuntė jus čionai.

Anapus nemuno....anapus nemuno....